Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis papildyta 3 punktu, numatant, jog klaidinančiais veiksmais laikoma komercinė veikla, kuri skatina arba gali paskatinti vidutinį vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, įskaitant ir „bet kokį prekės pateikimą, siūlymą ar pardavimą vartotojams Lietuvos Respublikoje kaip tapačios kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse parduodamai prekei, nors šių prekių sudėtis ar savybės reikšmingai skiriasi, išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta teisėtomis ir objektyviomis priežastimis“.

Taigi, tam, jog prekių rinkodaros veikla būtų laikoma nesąžininga, ji turi atitikti dvi sąlygas:
- Prekė turi būti siūloma kaip tapati prekei, kuria prekiaujama kitose valstybėse narėse;
- Prekės sudėtis ar savybės turi reikšmingai skirtis, palyginus su prekių, kuriomis prekiaujama kitose valstybėse narėse, sudėtimi ar savybėmis.

Todėl atvejai, kai parduodama prekė yra labai panaši į parduodamas kitose šalyse, tačiau jos sudėtis ar savybės reikšmingai skiriasi, tačiau tai nėra pateisinta objektyviomis ir teisėtomis priežastimis (pvz., sezoniškumu, produkto pritaikymu nacionaliniams reikalavimams), galėtų būti vertinami kaip vartotojų klaidinimas.

Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis papildoma 6 punktu, numatant, jog, kai produktai siūlomi elektroninėse prekyvietėse, esmine komercinio pasiūlymo informacija bus laikoma ir tai, ar asmuo, teikiantis produktus, yra komercinės veiklos subjektas, ar ne, remiantis to asmens elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjui pateikta deklaracija.

Tai reiškia, kad prekes ir paslaugas siūlantis asmuo internete turi būti atskleistas vartotojui: vartotojui turi būti aiškiai nurodyta, ar prekes ir/ ar paslaugas siūlantis asmuo yra profesionalus pardavėjas, ar fizinis asmuo, taip pat, aiškiai ir išsamiai nurodomos vartotojų teisės tais atvejais, jei perkama iš profesionalaus pardavėjo ir jei perkama iš privataus fizinio asmens.

Produktų reitingas – verslininko bet kokiomis technologinėmis priemonėmis produktams suteikiamas santykinis reikšmingumas. „Omnibus“ direktyvoje pateikiamas naujas žodžio ,,reitingas“ apibrėžimas. Nurodoma, kad reitingas yra „produktams suteiktas santykinis reikšmingumas, kurį prekiautojas pateikia, organizuoja ar praneša, neatsižvelgiant į tokiam pateikimui, organizavimui ar pranešimui naudojamas technologines priemones“.

Vartotojai tikisi, kad paieškos rezultatai bus „natūralūs“ arba „organiški“ ir pagrįsti pakankamai nešališkais kriterijais. Tačiau paslaugų teikėjai į paieškos rezultatus taip pat įtraukia apmokėtą reklamą arba už tiesiogiai arba netiesiogiai iš atitinkamų trečiųjų šalių tiekėjų gautą užmokestį pagerina produktų reitingą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 straipsnis papildomas nauja 4 dalimi, numatant, jog, „jeigu vartotojams suteikiama galimybė remiantis užklausa pagal raktažodį, frazę arba kitas įvesties priemones ieškoti produktų, kuriuos siūlo skirtingi komercinės veiklos subjektai arba vartotojai, neatsižvelgiant į tai, kaip sudaromos sutartys, esmine laikoma elektroninės sąsajos dalyje, tiesiogiai ir lengvai prieinamoje iš interneto puslapio, kuriame pateikiami užklausos rezultatai, pateikta bendroji informacija apie pagrindinius parametrus, kurie lemia vartotojui pagal paieškos užklausą pateikiamų produktų reitingą, ir šių parametrų santykinį reikšmingumą, palyginti su kitais parametrais.

Taigi, aukščiau nurodytas reikalavimas taikomas prekiautojams, kurie suteikia vartotojams galimybę ieškoti kitos (trečiosios) šalies, prekiautojų arba vartotojų siūlomų produktų, veikia kaip tarpininkas, t. y. elektroninėms prekyvietėms ir palyginimo priemonėms. Nuostata netaikoma prekiautojams, kurie savo vartotojams suteikia galimybę ieškoti tik jų pačių siūlomų įvairių produktų.

Komercinės veiklos subjektas, susikūręs reitingavimo sistemą, turi užtikrinti reitingo nustatymo skaidrumą ir aiškiai bei vartotojui lengvai suprantamu būdu atskleisti pagrindinius kriterijus (pvz., kaina, pirkimo istorija, teigiamų atsiliepimų skaičius, atstumas, apmokėta reklama ir pan.), pagal kuriuos nustatomas vartotojui pagal paieškos užklausą pateikiamų produktų reitingas, ir apie tų kriterijų santykinę svarbą. Tai reiškia, kad neatskleista reklama ir aukštesnio paieškos rezultatų reitingo rodymas už užmokestį yra draudžiamas.

Komercinės veiklos subjektai, kurie suteikia galimybę ieškoti „produktų“ (t. y. prekių, paslaugų, skaitmeninio turinio), įskaitant paieškos sistemas, turi aiškiai ir lengvai suprantamu būdu informuoti vartotoją, jeigu į paieškos rezultatus įtraukiami prekiautojų, kurie sumokėjo už tai, kad būtų įtraukti į paieškos rezultatus (sumokėjo už reklamą), produktai, interneto svetainės arba URL adresai, arba jeigu reitingui įtakos padarė tiesioginis arba netiesioginis užmokestis.

LR Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 straipsnis papildoma nauja 5 dalimi, numatant, jog „jeigu komercinės veiklos subjektas leidžia vartotojui susipažinti su atsiliepimais apie produktus, informacija apie tai, ar komercinės veiklos subjektas užtikrina, kad skelbiami atsiliepimai yra gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktą, ir kaip tai užtikrina, laikoma esmine.“

Tai reiškia, kad vartotojui turi taip pat turi būti pateikta bendra informacija apie atsiliepimų tvarkymą, pavyzdžiui, turi būti nurodoma, iš kur gaunami skelbiami atsiliepimai, ar skelbiami visi (teigiami ir neigiami) atsiliepimai, ar tiems atsiliepimams įtakos turėjo sutartiniai santykiai su prekiautoju, ar atsiliepimas apie produktą buvo apmokėtas, kaip apskaičiuojamas vidutinis atsiliepimų balas ir pan. Ši informacija turi būti aiški, suprantama ir pateikiama tada, „kai suteikiama galimybė susipažinti su vartotojų atsiliepimais“, t. y. informacija turėtų būti prieinama iš tos pačios sąsajos, kurioje galima peržiūrėti skelbiamus atsiliepimus, įskaitant aiškiai pažymėtus ir gerai matomoje vietoje įdėtus hipersaitus.

Be to, naujais 26 ir 27 punktais papildomas Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnis (klaidinanti komercinė veikla, kurios nereikia įrodinėti), numatant, jog preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip:
- skelbimas, kad atsiliepimus apie produktą pateikė vartotojai, kurie iš tikrųjų juo naudojosi ar jį įsigijo, – kai komercinės veiklos subjektas nesiima pagrįstų ir proporcingų veiksmų patikrinti, ar atsiliepimus pateikė tokie vartotojai;
- neteisingų vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų pateikimas ar pavedimas tai padaryti kitam juridiniam arba fiziniam asmeniui, vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų socialinėse medijose iškraipymas, siekiant reklamuoti produktus.

Tai reiškia, jog komercinės veiklos subjektas, kuris skelbia vartotojų atsiliepimus, privalo ne tik užtikrinti, jog atsiliepimą paliekantis vartotojas tikrai buvo įsigijęs atitinkamą prekę ar paslaugą, bet ir vartotojams pateikti informaciją, kokių pagrįstų ir proporcingų veiksmų ėmėsi vartotojų pateiktų atsiliepimų tikrumui užtikrinti.

Šie reikalavimai taip pat taikomi atsiliepimams, kuriuose pagrindinis dėmesys yra skiriamas produktus siūlančių ar parduodančių prekiautojų savybėms ir veiklai, susijusiai su komercinės veiklos subjekto veikla vartotojų atžvilgiu, pavyzdžiui, atsiliepimams apie produktų kokybę, patikimumą, pristatymo greitį ir pan.

Draudžiama publikuoti netikrus bei trinti neigiamus atsiliepimus.

Esame pasirengę kvalifikuotai padėti paruošti teisinę elektroninės parduotuvės aplinką, tad susisiekite su mūsų įmonės atstovais dėl pirminės konsultacijos el. p. info@teiseslabirintai.lt, kuri yra NEMOKAMA.